APIE MUS LABDARA IR PARAMA NVO FOTO GALERIJA KONTAKTAI ŽEMĖLAPIS

       Lietuviškai | Пo-руccки | English

ES parama ir PVM
ES parama ir PVM
„Verslo bangoje radome straipsnį, aktualų Europos Sąjungos paramos gavėjams (PHARE, SAPARD ir kitų programų).
Paramos gavėjai, pirkdami prekes ir paslaugas, kurių dalį numatoma finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų, gali pasinaudoti 2002 m. liepos mėnesį įsigaliojusio PVM įstatymo 49 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamos prekės ir paslaugos, kai jos yra įsigyjamos iš techninės pagalbos lėšų, taip pat lėšų, gautų pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį, kurioje numatyta, kad pagal sutartį suteikiamos lėšos negali būti naudojamos PVM mokėti.
Kaip rodo praktika, ši iš pažiūros paprasta nuostata sukėlė nemažai neaiškumų tiek norintiems ją pritaikyti paramos gavėjams, tiek ir prekes parduodantiems tiekėjams. Paramos gavėjai, norintys naudojantis įstatymu, sutaupyti PVM, dažniausiai užduoda tokius klausimus:

 Ką galima laikyti techninės pagalbos lėšomis ir lėšomis, gautomis pagal tarptautinę sutartį?
 Nuo kurio momento galima taikyti 0 proc. PVM tarifą?
 Kokiai prekės (paslaugos) kainos daliai taikytinas 0 proc. PVM tarifas?
 Kaip išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą?
 Kaip susigrąžinti jau sumokėtą PVM?
 Kokius įrodymus pateikti mokesčių inspekcijai, kad 0 proc. PVM tarifas yra taikomas pagrįstai?

Kaip konsultantai, iš praktinės pusės susidūrę su 49 straipsnio taikymu, pabandysime atsakyti į šiuos klausimus.
Ką galima laikyti techninės pagalbos lėšomis ir lėšomis, gautomis pagal tarptautinę sutartį?
Techninė pagalba – tai užsienio šalių pagalba, teikiama šiomis formomis: patirties ir žinių perdavimu, keitimusi ekspertais, mokymo programų organizavimu, priešprojektinėmis studijomis ir pan. Lėšų, gautų pagal tarptautinę sutartį, sąvoka turi platesnę reikšmę. Abiem atvejais 0 proc. tarifas gali būti taikomas tik tuomet, jei techninės pagalbos lėšos ar lėšos, gautos pagal tarptautinę sutartį (toliau tekste – tarptautinės paramos lėšos) nėra skiriamos PVM apmokėti.
Į aukščiau minėtų lėšų ribas įeina lėšos, skiriamos pagal Europos Sąjungos Nacionalinę PHARE, Bendradarbiavimo abipus sienos PHARE, ISPA, SAPARD, PHARE ACCESS programas; Europos Bendrijos Jaunimo (Youth) programą, Europos Bendrijos programą "Kultūra 2000", Leonardo da Vinci II ir Socrates II programą; SAVE II programą ir kt.
Nuo kurio momento galima taikyti 0 proc. PVM tarifą?
0 proc. PVM tarifas gali būti taikomas tik tada, kai ūkio subjektas (privati įmonė, institucija, ūkininkas ar pan.) jau yra pasirašęs sutartį dėl tarptautinės paramos lėšų skyrimo konkrečiam jo projektui įgyvendinti.
Kol sutartis ar kitas adekvatus dokumentas nėra pasirašytas, taikyti 0 proc. PVM tarifo pagal 49 įstatymo straipsnį ūkio subjektas teisės neturi. Kokiai prekės (paslaugos) kainos daliai taikytinas 0 proc. PVM tarifas?
Neretai klaidingai manoma, jog visa parama, skiriama pagal paramos sutartį, yra iš tarptautinių lėšų. Tačiau daugeliu atvejų tam tikrą paramos dalį sudaro ir privalomas Lietuvos valstybės įnašas. Lietuvos įnašo dalimi ir asmeninėmis lėšomis apmokant už prekes ir paslaugas, turi būti skaičiuojamas standartinis 18 proc. PVM tarifas.
Pailiustruosime praktiniu pavyzdžiu. Tarkime, bendrovė pasirašė sutartį dėl SAPARD paramos skyrimo, kurioje nurodyta, jog 75 proc. paramos dalies sudaro Europos Sąjungos įnašas, 25 proc. - Lietuvos valstybės įnašas. Bendrovei yra suteikta 50 proc. paramos dydis įrenginiams iki 100 tūkst. litų (be PVM) pirkti.

Apskaičiuosime prekės (įrenginių) kainos dalį, kuriai gali būti pritaikomas 0 proc. PVM tarifas: 100 tūkst. litų (įrenginių kaina) x 50 proc. (skiriama parama) lygu 50 tūkst. litų (skiriama parama) 50 tūkst. litų (skiriama parama) x 75 proc. (ES paramos dalis) lygu 37,5 tūkst. litų (ES paramos dalis) Vadinasi, 0 proc. PVM tarifą galima taikyti 37,5 tūkst. litų sumai. Likusiai kainos daliai (62,5 tūkst. litų) bus taikomas standartinis 18 proc. PVM tarifas.

Apskaičiuosime, kokia dalimi sumažėja mokėtino (paramos gavėjo atžvilgiu) PVM dalis:

37,5 tūkst. litų (ES paramos dalis) x 18 proc. (standartinis PVM tarifas) lygu 6,75 tūkst. litų (sutaupyta PVM dalis) Taigi sutaupoma tam tikra pinigų suma (mūsų atveju – 6,75 tūkst. litų), arba, kitaip tariant, tiesiog atidedamas jos panaudojimas, todėl šią sutaupytą sumą galima skirti kitiems poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad didžiausią naudą gauna smulkesni pirkėjai, kurie nėra įsiregistravę PVM mokėtojais, kadangi jiems dėl sudėtingos PVM grąžinimo procedūros sumokėto PVM sugrįžimo iš biudžeto dažniausiai tenka laukti ilgiausiai. Tačiau ir kitos įmonės gauna naudą dėl to, jog sudaroma galimybė pinigus, kurie būtų skiriami PVM sumokėti, panaudoti kitoms reikmėms. Kaip išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą?
Pardavėjas, parduodamas prekes, turėtų išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą, taikydamas dvejopą mokesčio tarifą: standartinį – iš asmeninių lėšų ir Lietuvos paramos dalies perkamai prekių ar paslaugų daliai, o 0 proc. tarifą – iš tarptautinės paramos lėšų apmokamai prekės (paslaugos) daliai. Dažniausiai šiuolaikinės buhalterinės programos leidžia vienoje PVM sąskaitoje-faktūroje nustatyti du PVM tarifus ir apskaičiuoti dvi PVM dalis. Kaip susigrąžinti jau sumokėtą PVM?
Neretai iškyla klausimas: ką daryti, jei 0 proc. tarifą buvo galima pritaikyti, tačiau dėl nežinojimo tuo nebuvo pasinaudota. Tokiu atveju prekių ar paslaugų pardavėjas gali išrašyti kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią pardavėjas grąžintų pirkėjui tą PVM dalį, kuri buvo apskaičiuota iš tarptautinės paramos lėšų perkamos prekės kainos daliai.
Kokius įrodymus pateikti mokesčių inspekcijai, kad 0 proc. PVM tarifas yra taikomas pagrįstai? Kad PVM sąskaitos-faktūros su dvejopu tarifu ar kreditinės PVM sąskaitos-faktūros išrašymas būtų pagrįstas ir teisingas, išrašant ją, mokesčių inspekcijai reikalingas įrodymas, jog pirkėjas iš tikrųjų prekės įsigijimą dalinai finansuos iš tarptautinės paramos lėšų. Tokį įrodymą, be jokios abejonės, nori turėti ir prekių (paslaugų) tiekėjas.
Įrodymu turėtų būti raštiškas paramos suteikimą koordinuojančios institucijos patvirtinimas apie paramos skyrimą konkrečiam ūkio subjektui. Tokius raštus, remiantis 2002 m. birželio 21 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 186, įpareigotos išduoti šios institucijos:



Transporto investicijų direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl ISPA programos transporto sektoriaus ir Nacionalinės PHARE programos LI9807 ir LI9810 programų Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos dėl Europos Bendrijos 5-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei demonstravimo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra dėl Europos Bendrijos Jaunimo (Youth) programos Europos kultūros programų centras dėl Europos Bendrijos programos "Kultūra 2000" Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondas dėl Europos Bendrijos Leonardo da Vinci II programos Europos Sąjungos Socrates programos koordinavimo paramos fondas dėl Europos Bendrijos Socrates II programos Valstybės įmonė "Energetikos agentūra" dėl Europos Bendrijos SAVE II programos Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras dėl PHARE ACCESS programos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl SAPARD programos Norint gauti aukščiau minėtą raštą, paramos gavėjas turi pateikti prašymą institucijai, su kuria pasirašė sutartį dėl paramos skyrimo. Jame prašoma tos institucijos informuoti nurodytą mokesčių inspekcijos skyrių ir tiekėją, kad ūkio subjektas gauna paramą, kuri bus iš dalies panaudota to tiekėjo prekėms (paslaugoms) apmokėti. Prašyme reikia nurodyti tiekėjo įmonės kodą, adresą ir perkamų prekių (paslaugų) pobūdį. Institucijos atsakymus tiesiogiai gauna mokesčių inspekcija ir tiekėjas.

____________________________________________ LABDAROS IR PARAMOS APMOKESTINIMAS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIU

Nagrinėjant labdaros ir paramos subjektų apmokestinimo PVM klausimus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad:
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ( 2000 m. liepos 11d. įstatymo Nr. VIII -1815 redakcija, Žin., 2000, Nr. 61-1821) 23 straipsnyje nustatyta, kad PVM neapmokestinamos kaip parama gautos importuojamos prekės Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Ši tvarka patvirtinta Vyriausybės 2001 05 15 nutarimu Nr. 588 (Žin., 2001, Nr. 42-1463)

Paramos gavėjas, formindamas gautos paramos importo vidaus vartojimo procedūrą, kartu su paramos dalyko lydimaisiais dokumentais (važtaraščiais, CMR ir pan.) ir muitinės deklaracija, muitinės įstaigai turi pateikti paramos teikėjo raštą, liudijantį, kad importuojamas turtas skirtas paramai.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme prekių (paslaugų), kurios Lietuvoje perduodamos (suteikiamos) kaip parama, apmokestinimo PVM lengvata nenumatyta. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad:

1. kai įmonė savos gamybos prekių (paslaugų) kitiems asmenims neparduoda, o jas teikia kaip paramą kitiems ūkio subjektams, fiziniams asmenims, t.y. neišrašo prekių (paslaugų) PVM sąskaitos faktūros ir už šias prekes ar paslaugas negauna pajamų, tai tokių prekių (paslaugų) pardavimo PVM neskaičiuoja. Įmonė kaip paramą atidavusi savos gamybos prekes, nekoreguoja (neatstato) į atskaitą įtrauktos įsigytų žaliavų, medžiagų bei kitų prekių ir paslaugų, skirtų apmokestinamoms prekėms gaminti, pirkimo PVM sumos dalies, tenkančios kaip parama atiduotoms prekėms;

2. kai įmonė kaip paramą nemokamai atiduoda pirktas prekes, kurių pirkimo (importo) PVM buvo įtraukusi į PVM atskaitą, tai, vadovaujantis Vyriausybės 1996 05 09 nutarimo Nr. 546 1.14 punktu, to laikotarpio PVM deklaracijoje (kurį šios prekės buvo atiduotos kaip parama) turi apskaičiuoti šių prekių pardavimo PVM sumą, atitinkančią į atskaitą įtrauktą pirkimo (importo) PVM sumą.
24.2 punkto nuostatos taikomos ir labdaros teikėjams, PVM mokėtojams, kaip labdarą perduodant prekes (teikiant paslaugas).
Parengta pagal Mokesčių inspekcijos išaiškinimą publikuoto Doc. dr. Dalios Mačernienės straipsnio „Paramos teikimas - ne vien kilniaširdiškumas, bet ir nauda“ ištraukas: Ar reikia, teikiant paramą, mokėti PVM?

Paramos teikimas - tai turto perdavimas neatlyginamai. Paramos gavėjas įgyja teisę disponuoti turtu, kaip jos savininkas. Darytina išvada, kad paramos teikimas turtu tiesiogiai siejamas su prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. Atsakymą į klausimą: "Ar reikia, teikiant paramą, mokėti PVM?" rasime PVM įstatymo 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti yra prilyginamas prekių tiekimui už atlygį. Tai reiškia, kad, suteikus paramą, turi būti skaičiuojamas ir mokamas į biudžetą pardavimo PVM, išskyrus nedidelės vertės paramą.
Noriu nuraminti klausiančius, ar reikia apmokestinti PVM paramą, teikiamą pinigais. Nors pinigai yra turtas, bet parama, teikiama pinigais, nėra apmokestinama PVM jau vien dėl to, kad pinigai nėra prekė ir kartu nėra PVM objektas (žr. PVM įstatymo 2 str. 22 punktą). Į prekės sąvoką įeina ilgalaikis materialusis turtas, įvairių rūšių atsargos, įskaitant prekes, skirtas perparduoti, baigtą produkciją gamybinėse (perdirbimo) įmonėse ir kt.
Teikiant paramą paslaugomis, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad PVM įstatymo 7 straipsnyje "Paslaugų teikimas" yra pateiktas nebaigtinis paslaugų sąrašas. O prie paslaugų PVM mokėtojų privatiems poreikiams tenkinti pagal PVM įstatymo 8 straipsnį priskiriamos paslaugos, kai kitam asmeniui neatlygintinai suteikiama teisė laikinai pasinaudoti PVM mokėtojo nuosavybės teisės objektu ir kai nuosavybės teisės objektas, kuris nėra prekė, atiduodamas kitam asmeniui arba sunaudojamas be teisės į PVM atskaitą. Vadinasi, ne visos paslaugos, o tik tos, kurios nurodytos PVM įstatymo 8 straipsnyje, priskiriamos paslaugų teikimui PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.
Bendra nuostata, raudona gija praeinanti per visą PVM įstatymą, kuri įrašyta ir į 5, ir į 8 straipsnius, yra ta, kad turi būti mokamas pardavimo PVM, jei prekės perduotos neatlygintinai, o jų įsigijimo PVM ar jo dalis buvo įtraukta į atskaitą.
Kaip ir iš daugelio taisyklių, taip ir iš šios yra išimčių. Viena iš tokių išimčių, susijusi su paramos teikimu, įrašyta į PVM įstatymo 5 str. 4 dalį. Perdavus arba sunaudojus nedidelės vertės prekes paramai, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytas sąlygas ir apribojimus, pardavimo PVM skaičiuoti ir mokėti nereikia.
PVM įstatymo 5 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos ir apribojimai patvirtinti Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. tokio pat pavadinimo nutarimu Nr. 861 (Žin., 2002, Nr. 60). Šio nutarimo III skyriuje "Labdara ir parama" nustatytos sąlygos ir apribojimai, kuriais atvejais PVM mokėtojas, neatlygintinai perdavęs ar sunaudojęs prekes, kurių įsigijimo PVM ar jo dalis buvo įtraukta į atskaitą, neprivalo mokėti pardavimo PVM, taip pat neprivalo tikslinti PVM atskaitos.
Išsamus, gausiais pavyzdžiais iliustruotas PVM įstatymo 5 straipsnio komentaras su pakeitimais yra paskelbtas VMI 2003 01 07 raštu Nr. (08-1-02)-R-137. Greitai turėtų pasirodyti ir PVM įstatymo 8 straipsnio komentaras, kuris turėtų įnešti daugiau aiškumo teikiant paramą paslaugomis. VMI komentarai nėra norminiai aktai. Tai paaiškinimai, kaip taikyti praktikoje įstatymo ar Vyriausybės nutarimo nuostatas. Praktikoje pasitaikantys atvejai visada yra įvairesni, negu juos įmanoma aptarti komentare. Todėl, esant konkrečiai situacijai, VISADA pirmiausia reikia skaityti ir pačiam įsigilinti į įstatymo nuostatas, o tik po to skaityti VMI komentarą ir pasitikrinti savo atvejį, jei panašus į jį yra aprašytas. Nesuvokus šio įstatymo nuostatų kaip visumos, galima pridaryti klaidų.
PVM, šio "painiausio verslo mokesčio", esmę suvokti puikiai galėtų padėti Ingridos Šimonytės parengtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras. Šį komentarą, mano nuomone, reikėjo pavadinti PVM įstatymo taikymo vadovėliu. Kaip apskaičiuoti PVM nuo suteiktos paramos?
Norint pasinaudoti PVM lengvata, suteikus paramą, reikėtų atsižvelgti į šiuos esminius momentus:
Griežtai laikytis Labdaros ir paramos įstatyme nustatytų paramos teikimo sąlygų ir reikalavimų.
Neviršyti Vyriausybės nutarime Nr. 861 "Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos ir apribojimai" nustatytų paramos dalyko apmokestinamosios vertės ribų.
Atkreipkite dėmesį į tai, kad apmokestinamosios vertės ribos nustatytos skirtingos:
1. paramos gavėjams, kurie išdalina gautą paramą kitiems jos gavėjams;
2. paramos gavėjams, kurie sunaudos gautą paramą patys, įgyvendindami savo veiklos visuomenei naudingus tikslus.
Pirmuoju atveju reikia turėti paramos gavėjo raštišką įsipareigojimą (sutartį ar kitą dokumentą), kad paramos, suteikiamos konkrečiam jos gavėjui, apmokestinamoji vertė neviršys 250 Lt per kalendorinį mėnesį.
Antruoju atveju - paramos davėjo perduotų prekių apmokestinamoji vertė neturi viršyti 500 Lt per mokestinį laikotarpį. Svarbu žinoti, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra nustatytas "neapmokestinamasis minimumas". Tai reiškia, kad tuo atveju, kai suteiktos paramos apmokestinamoji vertė nors keletu centų viršija nustatytus neapmokestinamuosius dydžius, pardavimo PVM skaičiuojamas nuo visos paramos apmokestinamosios vertės.
Klausimas: "Perduotos, kaip parama, prekės, įsigytos parduoti. Jų pirkimo PVM įtrauktas į atskaitą. Perduotų prekių apmokestinamoji vertė 600 Lt per mokestinį laikotarpį. Nuo kurios sumos skaičiuoti pardavimo PVM: nuo 600 Lt ar nuo 100 Lt, t.y. 600 Lt - 500 Lt neapmokestinama suma?" Atsakymas aiškus - nuo 600 Lt. Įtrauktas į atskaitą PVM 108 Lt turi būti sumokėtas į biudžetą.
Kai gamybinė įmonė perduoda kaip paramą savo pačios pagamintus gaminius, PVM skaičiuojamas nuo pasigaminimo savikainos. Baigtų gaminių savikainą sudaro ne vien sunaudotų žaliavų, medžiagų bei kitų atsargų vertė, bet ir darbo užmokestis, socialinis draudimas, įrengimų, gamybinių pastatų nusidėvėjimas, kitos tiesioginės bei netiesioginės gamybos išlaidos. Į pasigaminimo savikainą neturi būti įskaityta veiklos sąnaudų dalis, tenkanti perduotiems kaip parama gaminiams. Naudinga būtų turėti perduotų paramai gaminių savikainos kalkuliaciją.
Jeigu parama teikiama atiduodant ilgalaikį turtą naudotis panaudos būdu, apmokestinamąją vertę sudarys su šia paslauga susijusios išlaidos (pvz., įrengimų nuvežimas, sumontavimas, paleidimas), įskaitant per panaudos laikotarpį apskaičiuotą perduoto turto nusidėvėjimo sumą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas vadovaujantis pelno apmokestinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Šią nuostatą ypač svarbu įsidėmėti įmonėms, kurios tik pelno mokesčiui apskaičiuoti taiko dvigubą mažėjančios vertės (dvigubo balanso) metodą arba skaičiuoja nusidėvėjimą pusmečiais.
Šis straipsnis publikuotas leidinio „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“ tinklalapyje



ŽINIOS
2005 m. birželio 9 d. 18.00 val. kultūros centre “Draugystė” vyks VIETOS DAILININKŲ PAVEIKSLŲ LABDAROS AUKCIONAS

GYVENAME PAGAL ĮSTATYMUS
Toliau skaitykite>

Pagrindinis rėmėjas:
Baltijos-Amerikos partnerystės programa

Rėmėjai:
VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra

Program Amerikos centro Demokratijos komisijos mažųjų grantų programos